| | Nežinau,iš kur visi atranda tiek stiprybės pasirinkti kas geriausia,ko nori toliau siekti,kas yra tikri draugai,o kas tik juos vaidina?
Nesuprantu,ar tokių pasimetusių žmonių kaip aš pasaulyje vienetai? Ar žmonės nežinodami ką daryti tiesiog beda pirštu ir vėliau gyvenimas parodo ar tai Tavo,ar ne. Ir gal ištikrūjų aš nesu vienintelė tokia,tokių daug.. Tik jie randa kompromisus arba apsimeta,kad bėdų nėra. Nežinau,ar taip lengviau.
Kartais noriu sustabdyt laiką,būt tokia kokia buvau TADA. Arba tokia,kokios manęs nori aplinkiniai. Taip lengviau. Nesistengti kažko užgošti,nuslėpt.. Dažnai,savo artimiausiems noriu pasakyti,paprašyti,kad neleistų man pasimest.
Užgesti - to labiausiai bijau. Noriu gyventi,netik egzistuoti. Manau,man tai pavyksta.. Kolkas..
 | |
| |
| | Beprotiskai gera tureti artimus zmones salia,bet jie patys nesilaiko,ju negali priristi prie saves,laikyti uz pavadelio,o kartais noretusi..Taip turbut butu lengviau,kad jie neatsitrauktu,bet versti negalima.O ir pagalvojus ar savo noru jie butu su Tavim,ar atrastum tame bent kruopele nuosirdumo,ar Tu gautum tokio demesio kokio nori ir kuri stengies suteikt tam zmogui..Svarbiausia ne fizinis rysys,ne apsikabinimas,ar prislietimas,ne matymas,kad tas zmogus cia,o Ten..Giliai..Sirdutej zinoti,kad as turiu jus.Savo Sandruka,Elenute ir X'loriuka ;* | |
| |
| | Šian diena buvo kitokia,nors rutina sekė man iš paskos..Treniruotė,o poto bt.Bet turėjau daug apmastymų.Atsiribojus nuo pasaulio,gulėdama ant žolės,klausiau muzikos ir masčiau..Kodėl negaliu padėti žmogui,kuris man brangesnis už viską pasaulyje?Ką daryti,kai žodžiai visi skamba vienodai,kai visi sako tą patį,kai nori apkabinti,bet bijai,kad tai sugraudins,tik pravirkdys..Pati stebiuosi,bet bijau ašarų.Ne savo,mano ašaros yra mano.Bet to žmogaus.Tos ašaros kitokios,daug skaudesnės,gilinančios tuštumą viduje.Nes nežinau koks žmogus gali jaustis gerai,kai Tavo draugas stovi prie bedugnės krašto..
 | |
| |
| | Neišsinešu nieko,nieko nepasisavinu, nes gyventi tai nereiškia turėti.. | |
| |
| | Daug žmonių bandė mane nusodinti.Sakė,kad tai ne man,kad aš neatlaikysiu,bet visada mintyse turėjau vieną dalyką,kad nesvarbu ką sako kiti,Tu turi tikėti savimi.Savo kelią tiesiesi pats,taip mokaisi iš klaidų,sutinki pakeleivius,stengiesi padėti tiems,kurių kelias tiesiasi ne taip gerai..O kartais ir pats suklumpi ir lauki pagalbos..Tikiesi,kad kažkas mes savo darbą ir padės atsistoti Tau.Tuos žmones mes pradedame vadinti Draugais ir prašome,kad jie eitų kartu,padėtų statyti,kad sujungtų savo pradėta darbą..Atsigrežęs atgal pamatai kiek daug takelių tik pradėtų tiesti..Bet kai kurie jų taip ir netesemi..Tada iįmoksti dar vieną žodi Mirtis..Supranti,kad tai blogai ir susigriebęs už širdies,lieji Ašaras ir stebi kaip lėtai Tavo kelias trumpėja.
Didžiuojuosi tais,kurie patys sugeba vėl pakilti,nestovėti vietoje ir tuolabiau neiti atgal.Gerbiu tuos,kurie rūpinasi netik savo keliu,bet ir tiesiamu šalia..O gal ir visai kitoje pusėje,besikertančiu su Tavuoju.Kiekvieno mano artimo kelyje noriu pasėti po Sėklą,Augalą..kuris rinks Jūsų džiaugsmą ir liūdesį.Kaskartą Jus matydama pažiuresiu ir i sėkla,ar ja tinkamai rūpinates..Nes džiaugsmas išaugins pirmuosius žiedus.
 | |
| |
| | | My Posts: 13 Comments: 1 Create on 10/7/2008 Updated on 26/8/2008 Subscribe to the blog |
| |
|